Mokyklinės kėdės – atrodytų paprastas baldas, tačiau jų reikšmė mokinio kasdienybėje milžiniška. Mokinys ant kėdės praleidžia 5-6 (ar net daugiau) valandų per dieną, 5 dienas per savaitę, ištisus metus. Netinkama kėdė gali tapti tyliuoju žudiku – prisidėti prie netaisyklingos laikysenos formavimosi, nuolatinio diskomforto, kuris trukdo susikaupti. Tuo tarpu gera, ergonomiška kėdė skatina taisyklingą sėdėseną, suteikia atramą, yra patogi ir saugi. Mokyklinėms kėdėms taikomi aukšti reikalavimai: jos turi būti patvarios, lengvos, stabilios, ergonomiškos ir atitinkančios mokinių ūgius. Šiame skyriuje panagrinėsime, kokios būna mokyklinės kėdės, į ką atkreipti dėmesį jas renkantis, ir kaip jos prisideda prie mokinių sveikatos.
Ergonomiškos kėdės reikšmė
Laikysena ir sveikata: Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi stuburas, raumenynas. Jeigu vaikas nuolat sėdi susikūprinęs (nes kėdė per žema ar stalas per aukštas), kyla stuburo iškrypimų rizika – skoliozė, kifozė ir pan. Ergonomiška kėdė padeda to išvengti: ji sukurta taip, kad mokinys galėtų atsiremti atlošu ties liemens apačia (juosmeniu) – tai palaiko natūralų stuburo linkį. Sėdynės gylis neturi būti per didelis (kitaip vaikas „guls” ant kėdės, nepasieks nugaros atlošo). Mokyklinės kėdės paprastai gaminamos su atlošo įlinkiu, atitinkančiu stuburo formą. Tinkamai parinkta kėdė sumažina nugaros raumenų apkrovą, vaikas nepavargsta taip greitai sėdėdamas.
Komfortas ir dėmesys: Ne paslaptis, kad jeigu sėdėti nepatogu, protas pradeda blaškytis. Patogi kėdė – tokia, kuri „jaučiasi” natūraliai, apie ją net negalvojama. Tuomet mokinys gali visą dėmesį skirti pamokai. Jei kėdė per kieta ar spaudžia, vaikas muistosi, galvoja, kaip čia geriau įsitaisyti – išsiblaško. Todėl kėdės dizainas tiesiogiai veikia mokymosi kokybę. Šiuolaikinės kėdės gaminamos su lengvu spyruokliavimu – pvz., atlošas šiek tiek juda prisitaikydamas prie nugaros. Tai leidžia mokiniui minimaliai keisti poziciją neatsitraukiant nuo darbo, pašalina statinę įtampą.
Tinkamas aukštis: Labai svarbu parinkti kėdės aukštį pagal mokinio ūgį (ar stalo aukštį). Kojos turi remtis visu padu į žemę, keliai ~90° kampu; alkūnės ant stalo taip pat ~90°. Jei kėdė per aukšta – kabos kojos, spaus šlaunis; per žema – vaikas kups, pečiai pertempti. Mokykloms rekomenduojama turėti atitinkamų dydžių kėdes: ~30 cm aukščio mažiesiems (6-8 m.), ~34 cm vidutinėms klasėms, ~38-42 cm vyresniems, o ~46 cm – aukščiausiems gimnazistams. Reguliuojamo aukščio kėdės yra idealu, nes galima priderinti individualiai.
Judesio galimybė: Vaikams natūralu šiek tiek judėti net sėdint – pasimuistyti, pasvirti. Kėdė turėtų tam netrukdyti, o saugiai leisti. Pvz., geros kėdės kojos šiek tiek platėja į išorę, didesnė atrama, kad kėdė neapvirs, jei vaikas pasisuks ar pasilenks į šoną. Taip pat medžiagos turi nekelti rizikos – tarkim, nebus aštraus skardos kampo, jei vaikas sugalvos pasupti kėdę. Kai kur kuriamos specialios aktyvaus sėdėjimo kėdės, kurios turi išgaubtą pagrindą, leidžiantį švelniai balansuoti – tai treniruoja laikysenos raumenis. Mokyklose tokių plačiai nėra, bet idėja, kad visai nejudėti blogai – tad kėdė neturėtų priversti sėdėti it įkaltam.
Mokyklinių kėdžių tipai
Klasikinė fanerinė kėdė: Labiausiai paplitusi – metalinis vamzdinis rėmas ir formuotos faneros sėdynė bei atlošas. Šios kėdės lengvos, tvirtos, jokių paminkštinimų (paminkštinimai gal ir minkšti, bet kaupiasi nešvarumai, sunkiau valyti). Fanera paprastai lakuota arba laminuota, lengvai valoma drėgnu skudurėliu. Tokios kėdės gali būti nesukraunamos (keturkojos) arba sukraunamos viena ant kitos (dažnai su „rogutėmis” – lenktu rėmu vietoje keturių kojų). Rogučių tipo kėdės patogios perstumti – galima tiesiog pastumti, jos slidinėja (bet su guminiais antgaliais ne per daug). Keturkojės stabilesnės supantis. Reguliuojamo aukščio kėdės: Yra variantų su teleskopinėmis kojomis (su varžteliais). Rečiau – su dujiniu pakelėju (kaip biuro kėdėse), bet mokyklose tai mažiau praktikuojama dėl kainos. Reguliuojamos dažnesnės pradinukams, kur per 4 metus tas pats vaikas gali gerokai paūgėti – mokykla gali sureguliuoti jam kėdę kasmet. Vyresnėse klasėse ūgio spektras per didelis tarp mokinių, todėl vis tiek reikia skirtingų kėdžių, tad paprastai turi skirtingo dydžio. Sėdimosios dalies formos: Fanerinės kėdės gali būti vientisos (atlošas su sėdyne viename gabale, lankstus, spyruokliuojantis) arba atskiras atlošas. Abu variantai turi pliusų. Vientisa – mažiau jungčių, labiau spyruokliuoja, bet jei lūžta – visas elementas keičiamas. Atskiru atlošu – galima ergonomiškiau suformuoti atlošo linkį, keisti atskirai. Daug šiuolaikinių kėdžių turi skylę atlošo vidury – ne tik ventiliacijai, bet ir patogumui nešti (įkiši ranką ir lengvai paneši). Minkštos kėdės: Mokykloms retai pasirenkamos. Gal nebent mokytojų kambaryje ar bibliotekos skaitykloje – ten būna minkštesni krėslai. Klasėms – praktiškiau kietos, lengvai valomos. Minkštos medžiaginės traukos greit susidėvi intensyviai naudojant, be to, higienos sumetimais prasčiau (prisisunkia dulkių, alergenų). Kėdės su porankiais: Mokyklose paprastai nenaudojamos, nes porankiai trukdo privažiuoti prie stalo, be to, porankiai labiau biuro kėdžių atributas. Išimtis gali būti kai kurios mokytojų kėdės arba kėdės aktų salėje (bet ten greičiau vadintinos krėslais). Mokiniai porankių neturi – tiesiog kėdė su atlošu. Vienakojės/penkiakojės su ratukais: Kartais informatikos klasėms perka biuro tipo kėdes su ratukais, kad patogiau prie kompiuterių. Tačiau mokiniams su ratukais kėdės – slidžios, gali veltis per klasę, dėmesį blaško. Daug mokyklų vengia to. Gal kompromisas – statomos guminės pamautos ant ratukų, kad lengviau stumdyt, bet nevažinėtų laisvai. Bendrame naudojime klasėje labiau pasiteisina stacionarios kėdės (be ratukų), nebent specializuotose klasėse. Specialios kėdės: Pvz., laboratorijoms – aukštos kėdės/stalai, kai dirbama stovint arba ant aukštų taburečių. Yra reguliuojamo aukščio taburetės su pasukimu – patogu chemijos, fizikos kabinetuose prie aukštesnių stalų. Taip pat technologijų dirbtuvėse – gal kėdės be atlošo (taburetės), kad netrukdytų laisvai judėti.
Medžiagos ir konstrukcija
Rėmas: Dažniausiai plieninis vamzdis (apvalus ar kvadratinis). Standartinis diametras ~20-25 mm, storis 1,5-2 mm. Dažytas milteliniu būdu įvairiomis spalvomis – tradiciškai pilkas, bet būna ir mėlynų, žalių rėmų paįvairinimui. Kai kurios kėdės turi dvigubus rėmus (dvi kojas sujungtas, viršuje išlinksta į atlošo laikiklį) – tai suteikia papildomo tvirtumo. Rėmo konstrukcija lemia stabilumą: „U” formos rogučių rėmas gerai stabilumui (ne taip svyra atgal). Keturkojė gali turėti skersinius sujungimus tarp kojų, didinančius tvirtumą. Sėdynė ir atlošas: Kaip minėta, populiariausia – sluoksniuota fanera (dažnai buko ar beržo lukšto). Formuojama presuojant norimą formą. Gali būti tiesiog lakuota (natūrali medžio spalva) arba laminuota spalvotu HPL iš viršaus. Fanera yra pakankamai lanksti, todėl atlošas gali spyruokliuoti. Kiti variantai – plastikinės kėdės. Pasitaiko, ypač pradinukams, polipropileno liejimo kėdės su integruotu atlošu – jas lengva valyti, daugybė spalvų. Plastikas truputį slidus gali būti, bet paprastai daromas matinis. Plastikinės kėdės nerūdija, bet gali įtrūkti per ilgesnį laiką. Fanera dažnai laikoma šiltesnė ir malonesnė. Briaunos: Faneros briaunos turi būti užapvalintos ir nušlifuotos. Kai kada dedama plastikinė juostelė (kantas) aplink – bet ant sėdynės tai retai, dažniau stalų briaunoms. Sėdynės briauna ties priekine dalimi dažnai turi „vandens lataką” – t.y. yra apvali, kad nespaustų šlaunų kraštų, kraujotakos nevaržytų. Atlošo viršutinė briauna apvali – patogu suimti kėdę pakeliant. Antgaliai: Ant kėdės kojų galuose – guminiai arba plastikiniai antgaliai. Minkšti (guminiai) geriau saugo grindis ir nekelia triukšmo stumdant, bet jie greičiau gali nusiimti ar susidėvėti. Plastikiniai patvaresni, bet slidesni ir gali braižyti. Geriausia – kokybiški poliuretano antgaliai, neištrupa. Mokyklose prireikia juos retkarčiais pakeisti, tad aptarimas su tiekėju, ar galima bus gauti papildomų. Saugumo konstrukcijos: Kaip aptarta, apvalinti kampai, jokių aštrių varžtų. Varžtai, jei laiko sėdynę prie rėmo, turi būti įgilinti arba su uždengimais, kad neatsikištų. Kėdžių atlošo tvirtinimas – pageidautina su metaline plokštele, o ne tik 2 varžteliais suveržta fanera (nes bus silpna vieta). Svoris ir stabili bazė: Kėdė neturi būti per sunki, bet ir ne per lengva. ~4-5 kg kėdė yra normali. Per lengva (2-3 kg) gali būti nestabili, vaikai ją mėtys. Per sunki – vaikams sunku patiems pasistumti. Dizaineriai dabar siekia balanso tarp tvirtumo ir lengvumo. Fanerinės kėdės su plonu rėmu tą dažniausiai pasiekia. Stipriai lankstomos plastikinės kėdės gali būti sunkesnės dėl masyvesnio plastiko. Sukrovimas: Jei mokykla planuoja kėdes sudėti viena ant kitos valymui ar atlaisvinant erdvę – rinktis modelį, kuris tam pritaikytas. Dažnai rogučių tipo kėdes galima dėti ~5 vnt. krūvelę. Keturkojės fanerinės irgi kartais sukraunamos, jei atlošas specialiai su įpjovimu atramai. Svarbu, kad nesubraižytų viena kitos – geri modeliai turi plastiko „bamperius” vietose, kur liečiasi su kita kėde kraunant.
Kaip išsirinkti mokyklines kėdes?
Mokyklos, rinkdamosis kėdes, turėtų atsižvelgti į:
- Dydžių komplektą: Turėtų būti aišku, kokių amžiaus grupių klasei renkatės. Geriausia pirkti kėdes su tam tikra žymė – daugelis gamintojų žymi dydžius spalvomis arba skaičiais. Pvz., kėdės kojos antgalyje spalvinė juosta reiškia dydį (mėlyna – vienas, raudona – kitas). Taip lengviau paskirstyti į klases ir nesumaišyti.
- Standartų sertifikavimą: Kaip ir stalams, reikalaukite atitikimo EN standarto. Tai patvirtins, kad ergonomika patikrinta. Taip pat svarbu tvirtumo testai – mokyklinės kėdės turi atlaikyti tam tikrą svorį daug kartų (yra standartizuotas bandymas – tūkstančius kartų spaudžia atlošą ir sėdynę mechanizmai). Sertifikatas bus garantija, kad nebus masinių lūžių po metų.
- Bandymai realybėje: Jei galima, užsisakykite 1-2 pavyzdines kėdes pabandymui (kai kurios įmonės skolina). Duokite mokiniams pasėdėti, paklauskite nuomonės. Atkreipkite dėmesį, ar atlošo aukštis tinkamas (turėtų siekti bent mentes, bet neaukščiau pečių, kad nevaržytų judesio).
- Suderinamumas su stalais: Kėdė turi tilpti į stalo aukštį, kad galima būtų ją pakišti po suolu. Tai aktualu tvarkingumui ir grindų valymui. Patikrinkite, kokio aukščio stalai, ar kėdės porankiai (jei būtų) netrukdys.
- Sukibimas su grindimis: Jei klasėje slidžios grindys (plytelės), rinkitės kėdžių antgalius gumuotus, kad kėdės „nebėgiotų”. Ypač pradinukai mėgsta pasispirdami važiuoti su kėde – to saugumo sumetimais geriau išvengti. Kai kurios mokyklos net nuima ratukus nuo suktų kėdžių, kad vaikai negalėtų važinėtis po klasę.
- Valymas ir priežiūra: Kėdės turėtų būti lengvai valomos. Fanerines tereikia nušluostyti drėgna šluoste. Būtinai paklauskite, ar medžiagos atsparios dezinfekciniams valikliams – aktualu, nes mokyklose valoma su chloru, alkoholiu etc. Spalvotos plastikinės kėdės neturėtų blukti nuo valymo. Tamsios faneros ne taip matosi rašliavos – vaikai mėgsta paišyti ant kėdžių. Šviesios atrodo švariai, bet pieštuko žymės reikės nuvalyti (nors lakuotas paviršius lengvai valosi).
- Papildomos funkcijos: Kai kurios kėdės turi ant užpakalinių kojų kabliuką kuprinei pakabinti. Tai patogu, kad kuprinės nemėtytų ant žemės, netrukdytų praeiti. Pasvarstykite dėl to – tokie kabliukai turi būt labai tvirti, kad atlaikytų pilną kuprinę. Arba sprendimas: integruota lentynėlė po sėdyne (rečiau, bet būna modelių su tinkleliu po sėdyne knygoms padėti).
Biudžetas: Mokyklinės kėdės kainuoja nuo ~20 iki ~80 eurų (priklausomai nuo modelio, medžiagų, reguliavimo). Pigesnės – paprastos, brangiausios – su mechanizmais, arba specifinių dizainerių kurtos. Renkantis tarp 30€ ir 50€ kėdės, pagalvokite, kad 50€ gal tarnaus dvigubai ilgiau (jei kokybė tikrai aukštesnė). Kai kur atkreiptina dėmesį į garantiją – gamintojai duoda 5 ar net 10 metų garantiją kėdžių rėmams. Estetika: Kėdės dizainas gali pagyvinti klasę. Galite pasirinkti kelių spalvų derinį – pavyzdžiui, vienoje klasėje kėdės žalios, kitoje mėlynos, atsižvelgiant į kabineto temą (pvz., gamtos mokslų – žalios). Svarbu neperkrauti – per daug spalvų vienoje vietoje gali išblaškyti. Dažnai eina neutralus stalų atspalvis + spalvingesnės kėdės.