Visuomenei vis labiau rūpinantis tvarumu, net ir atsisveikinimo su mirusiaisiais tradicijos patiria pokyčius. Ekologiškas laidojimas apibūdinamas kaip laidojimo metodų rinkinys, skirtas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Tradicinis laidojimas kapinėse reikalauja žemės plotų, medinių karstų, metalo, akmens paminklų, o laikui bėgant į aplinką patenka ir cheminių medžiagų. Dėl to ieškoma tvaresnių alternatyvų. Viena iš jų – kremavimas, kuris pastaraisiais metais vis populiarėja kaip tvaresnis atsisveikinimo būdas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kremavimas gali prisidėti prie tvaresnės ateities, kuo jis pranašesnis aplinkosaugos požiūriu, pateiksime statistiką ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Poreikis tvaresniems laidojimo sprendimams
Įprastos laidotuvės karste turi nemažą ekologinį pėdsaką. Užkasamas kūnas ir karstas laikui bėgant suyra, tačiau tuo metu į dirvožemį gali patekti balzamavimo skysčių, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų likučių. Kapinių žemė – ribotas išteklius, ypač miestuose, kur laisvų vietų laidojimui mažėja ir jos brangsta. Be to, kapaviečių priežiūra (paminklų gamyba, kapaviečių tvarkymas) reikalauja išteklių. Europos šalyse pastebima, kad tradicinis laidojimas miestuose susiduria su vietos trūkumu, o kaštai nuolat auga. Dėl šių priežasčių vis dažniau kalbama apie aplinkai draugiškesnes alternatyvas.
Kremavimas iškyla kaip sprendimas, galintis sumažinti tradicinių laidotuvių daromą poveikį aplinkai. Aplinkos ministerija reglamentuoja krematoriumų veiklą siekdama kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai vykdant palaikų kremavimą. Tai reiškia, kad modernūs krematoriumai privalo taikyti taršos kontrolės priemones ir atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Visuomenėje taip pat keičiasi požiūris – žmonės tampa atviresni naujoms laidojimo formoms, jei jos padeda saugoti aplinką. Apklausos rodo, kad kremavimą priimtinu laidojimo būdu laiko apie 78% Lietuvos gyventojų – gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį. Tai rodo augantį sąmoningumą ir pasirengimą keisti tradicijas dėl kilnesnio tikslo.
Kremavimo nauda aplinkai
Kuo gi kremavimas laikomas ekologiškesniu? Štai pagrindiniai aspektai, kaip kremavimo paslaugos prisideda prie aplinkos tausojimo:
- Mažesnis žemės naudojimas: Kremuojant palaikus nereikia skirti atskiro kapo žemės sklypo. Tai ypač svarbu didmiesčiuose, kur kapinės plečiasi į aplinkines teritorijas. Urnos su pelenais gali būti laikomos kolumbariumuose arba nedidelėje kapavietėje, kurioje telpa kelių šeimos narių urnos. Taip efektyviau naudojama žemė ir mažiau plečiamos kapinės. Be to, sumažėja ir kapavietės priežiūros poreikis – nereikia nuolat tvarkyti didelio kapo ploto, sodinti gėlių, statyti ir prižiūrėti paminklų.
- Vengiama cheminių medžiagų taršos: Tradiciškai laidojant, neretai naudojami balzamavimo skysčiai, konservuojantys kūną, kurie ilgainiui suyra ir gali prasiskverbti į gruntinius vandenis. Taip pat su kūnu į dirvą patenka vaistų (pvz., chemoterapijos) likučiai, sunkieji metalai iš dantų plombų. Kremavimo metu žmogaus palaikai sudeginami aukštoje temperatūroje, todėl nebereikia naudoti cheminių balzamavimo medžiagų, o pelenai yra inertiški – juos laikant urnoje ar užkasus nedideliame gylyje, jie nepavojingi aplinkai. Tai sumažina dirvožemio ir vandens taršos riziką.
- Mažesnis išteklių sunaudojimas: Laidojant karste sunaudojama daug fizinių išteklių – masyvus medinis ar net metalinis karstas, didelis antkapis iš akmens, betoninis kapo pamatas. Kremavimui dažniausiai naudojami paprastesni karstai (pvz., medžio drožlių plokštės, kartono), kurie skirti sudeginti kartu su palaikais. Taip pat urnos paprastai nedidelės, gaminamos iš keramikos, medžio ar biologiškai skaidžių medžiagų. Tai reiškia, kad sunaudojama mažiau medienos, metalo ir kitų medžiagų, lyginant su tradiciniu laidojimu. Daugelis urnų šiandien kuriamos taip, kad jos būtų suyrančios aplinkoje ir jas būtų galima laidoti arba net paversti medžio sodinuku, taip simboliškai grąžinant velionį gamtai.
- Kontroliuojamos emisijos: Nors kremavimas yra deginimo procesas, kurio metu susidaro CO₂ ir kiti išmetimai, šiuolaikiniai krematoriumai naudoja pažangias filtravimo ir valymo technologijas. EU šalyse griežtai reglamentuota, kad krematoriumų dūmai būtų valomi – šalinamos smulkiosios dalelės, dioksinai, gyvsidabrio garai iš dantų plombų ir kt.. Tyrimai rodo, kad net ir nenaudojant pažangiausių filtrų, krematoriumai sudaro labai mažą dalį bendros oro taršos palyginti su pramonės ir transporto tarša. Tuo tarpu patobulintos dvigubos degimo kameros ir filtrų sistemos sumažina kenksmingų medžiagų išsiskyrimą iki minimumo. Taigi, tinkamai eksploatuojant krematoriumą, oro tarša yra kontroliuojama ir gerokai mažesnė nei senesnės kartos įrenginiuose.
- Energijos efektyvumas: Kremavimas reikalauja energijos (dažniausiai gamtinių dujų kūno sudeginimui), tačiau net ir čia randama būdų tvarumui didinti. Pavyzdžiui, Švedijoje kai kurie krematoriumai perdirba atliekinę šilumą – šilumokaičių pagalba surenkama krosnių išskiriama šiluma, ja šildomi patys krematoriumo pastatai ar net tiekiama energija miestų šildymo sistemoms. Tai reiškia, kad energija nebėra tiesiog išmetama į orą, bet panaudojama naudingai, mažinant kitų kuro šaltinių poreikį. Tokie sprendimai prisideda prie cirkuliariosios ekonomikos principų ir mažina bendrą kremavimo proceso CO₂ pėdsaką.
Kremavimo populiarumas: statistika ir tendencijos
Daugelio šalių patirtis rodo, kad kremavimas sparčiai populiarėja. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kremavimą renkasi daugiau nei 75% gyventojų, Kanadoje – apie 70%, o kai kuriose Azijos ir Europos valstybėse kremuojama net dar didesnė dalis mirusiųjų. Ši tendencija siejama ne tik su aplinkosauga, bet ir su urbanizacija (didėjantis gyventojų tankis), kintančiais religiniais požiūriais bei ekonominiais veiksniais.
Lietuvoje kremavimo tradicija taip pat įsitvirtina. Dar prieš dešimtmetį kremacijos buvo retos, tačiau dabar situacija pasikeitė. 2011 m. atidarius pirmąjį šalies krematoriumą Kėdainiuose, poreikis pasirodė didžiulis. 2015 m. jame kremuota 3502 velioniai, o 2020 m. kremacijų skaičius jau siekė 7 380 per metus – beveik dvigubai daugiau nei anksčiau. Šiandien Lietuvoje veikia jau keli krematoriumai, o jų pajėgumai nuolat plečiami, atsižvelgiant į didėjantį poreikį.
Statistika iš didžiųjų miestų iliustruoja akivaizdų pokytį. Pavyzdžiui, Kaune 2023 m. apie 69% mirusiųjų artimieji pasirinko kremavimą, tuo tarpu tradicinį laidojimą karste rinkosi tik ~31%. Klaipėdoje 2024 m. kremacijų skaičius pirmąkart pranoko karstų laidojimų skaičių (52,5% prieš 47,5%). Net mažesniuose miestuose kreipimasis į krematoriumą tampa vis dažnesnis – pavyzdžiui, Marijampolėje 2023 m. kremuota du trečdaliai velionių. Ekspertai pastebi, kad palaikų kremavimą gyventojai renkasi dėl keleto priežasčių, o tarp svarbiausių – būtent ekologinis aspektas. „Tai – ekologiškesnis laidojimo būdas“, pabrėžia Lietuvos krematoriumo atstovai. Taip pat dažnai minima praktinė nauda: urnos užima mažiau vietos (vienoje kapavietėje gali būti palaidota daug urnų), todėl sprendžiamas kapų vietų trūkumo klausimas.
Visuomenės nuostatos tampa palankesnės kremavimui. Tyrimai rodo, kad kremavimą kaip priimtiną laidojimo formą vertina beveik 80% lietuvių – tai gerokai daugiau nei, tarkime, 2008 m., kai pritariančiųjų buvo ~56%. Ypač atvirai į šią alternatyvą žiūri didmiesčių gyventojai ir jaunesnės kartos. Nors vyresni asmenys dažniau lieka ištikimi tradicijai, bendra kryptis aiški: kremavimas Lietuvoje populiarėja ir artėja prie Vakarų Europos šalių standartų. Daugeliui tai siejasi su modernesniu, racionalesniu požiūriu į mirtį ir atsisveikinimą, kuriame atsižvelgiama ir į paliekamą poveikį gamtai.
Kremavimo paslaugos, kaina ir praktiniai aspektai
Renkantis kremavimą, gyventojams nereikia patiems rūpintis sudėtinga logistika. Specializuoti laidojimo paslaugų namai teikia viską, ko reikia: nuo velionio kūno transportavimo į krematoriumą, dokumentų sutvarkymo iki pelenų sudėjimo į urną ir grąžinimo artimiesiems. Tokios kremavimo paslaugos dažniausiai siūlomos laidojimo namų, bendradarbiaujant su krematoriumais. Pavyzdžiui, daugelyje miestų veikia atsisveikinimo namai ar šarvojimo salės, kuriose galima surengti tradicinę atsisveikinimo ceremoniją prieš kremuojant palaikus. Taip užtikrinama, kad ir pasirinkus kremaciją, laidotuvių ritualai – atsisveikinimas, pagerbimas – būtų deramai atlikti.
Kalbant apie kainą, neretai manoma, kad kremavimas yra brangus, tačiau realybė kitokia. Kremavimo kaina Lietuvoje pastaraisiais metais stabilizavosi ir tapo prieinama daugeliui. Šiuo metu standartinė kremacijos paslauga Lietuvos krematoriume kainuoja apie 400-500 eurų. Laidojimo paslaugų organizatoriai pažymi, kad tai nėra didelė suma bendrame laidotuvių biudžete – priešingai, kremacijos kaina sudaro palyginti nedidelę dalį visų laidotuvių išlaidų. Reikia turėti omenyje, kad tradicinės laidotuvės karste patiria kitokių papildomų išlaidų: kapavietės paruošimas ir kasimas, paminklo gamyba, karstas, antkapis, ilgesnis šarvojimas, gedulingi pietūs didesniam žmonių skaičiui ir pan. Pasirinkus kremavimą, dalies šių išlaidų galima išvengti arba jas sumažinti. Pavyzdžiui, urnai nebūtinas didelis antkapis, galima įsigyti mažesnį ar net visai atsisakyti – ypač jei urna saugoma kolumbariume. Taip pat urnos laidojimas kapinėse dažnai kainuoja pigiau nei tradicinio kapo įrengimas. Laidojimo paslaugų teikėjai pastebi, kad galutiniame rezultate kremavimas dažnai būna finansiškai racionalus pasirinkimas, nepakenkiant pagarbiam atsisveikinimui.
Žinoma, kaina gali kisti priklausomai nuo papildomų paslaugų: pvz., ar nuomojama šarvojimo salė atsisveikinimui, kokia urną pasirenkama (yra ir prabangių urnų iš marmuro ar metalo), ar pageidaujamas kolumbariumo nišos įsigijimas. Tačiau esminis faktas tas, kad kremavimas prieinamas daugumai žmonių, o jo ekologinė nauda daugeliui tampa lemiamu argumentu renkantis būtent šį laidojimo būdą.
Tvarus atsisveikinimas ir tradicijų kaita
Tvarus atsisveikinimas – tai ne tik kremavimas, bet ir platesnis požiūris į laidotuves, kuomet stengiamasi derinti pagarbą velioniui su pagarba aplinkai. Lietuvoje laidojimo tradicijos turtingos ritualais (šarvojimas, kapų lankymas, metinės), todėl pokyčiai vyksta palaipsniui. Tačiau jau dabar pastebimos naujos tendencijos.
Pirma, net ir renkantis kremavimą, laidojimo ritualai išlaikomi. Daugelis šeimų organizuoja velionio atsisveikinimą prieš kremaciją: velionis trumpam šarvojamas laidojimo namuose, artimieji gali su juo atsisveikinti tradiciškai, su malda ar kalbomis. Po to kūnas išlydimas kremuoti. Kai kremavimas atliktas, urna su pelenais gali būti dar kartą atvežta į ceremoniją (pvz., į bažnyčią, kur vyksta mišios už velionį) ar tiesiai į kapines. Šarvojimo salės vis dažniau pritaikomos ir kremavimo atvejams – jos turi specialius postamentus urnai eksponuoti, jei atsisveikinimas vyksta jau po kremavimo. Taigi, ritualo prasmingumas neprarandamas, tiesiog keičiasi forma.
Antra, kapinių kultūra po truputį keičiasi. Didėjant kremacijų skaičiui, atsiranda daugiau kolumbariumų – specialių sienų ar pastatų urnoms laikyti. Tai patogu miesto sąlygomis, nes viename kolumbariume telpa šimtai urnų, nereikia didelių žemės plotų. Apklausos rodo, kad nemaža dalis žmonių (apie 41%) mano, jog kolumbariumas yra geriausia vieta urnai laikyti. Vis dėlto kiti linkę urną laidoti žemėje, tradicinėje kapavietėje, greta artimųjų kapų. Laimei, urna užima labai nedaug vietos – viename kape galima palaidoti kelias urnas, tad šeimos nariai gali būti sutelkti vienoje kapavietėje. Tai ne tik patogu artimiesiems, bet ir sumažina kapų skaičių, vizualų apkrovimą kapinėse. Lietuvoje galiojantis įstatymas draudžia pelenus barstyti atvirose erdvėse, tačiau net ir be to žmonės randa būdų tvariai pagerbti velionį – pvz., urną laidoti po medžiu šeimos kapavietėje arba rinktis biologinę urną, iš kurios išauga medis. Daugelis pritartų idėjai leisti barstyti pelenus gamtoje – net 71% apklaustųjų teigia, kad palaikytų velionio valią išbarstyti jo pelenus pasirinktoje vietoje, jei tai būtų legalu. Tai rodo, jog ilgainiui galime sulaukti ir liberalesnių teisės normų, leidžiančių dar gamtai draugiškesnius atsisveikinimo būdus.
Trečia, socialinis požiūris keičiasi – mirtis nebėra suvokiama vien tradicinių normų rėmuose. Vis daugiau žmonių iš anksto išreiškia savo valią būti kremuoti dėl ekologinių ar asmeninių sumetimų. Tai padeda artimiesiems lengviau priimti sprendimą ir sumažina galimas religines ar kultūrines dilemas. Be to, laidotuvių metu pastebimas saikingesnis išlaidavimas: renkamasi mažiau vainikų (kurie dažnai po savaitės išmetami), skatinama aukoti labdarai vietoje brangių gėlių, naudojamos perdirbamos medžiagos. Visa tai – tvaraus atsisveikinimo filosofijos dalis, kuri leidžia išreikšti meilę ir pagarbą velioniui nekenkiant aplinkai.
Ateityje galimai sulauksime ir daugiau naujovių, tokių kaip vandens kremavimas (šilto šarmo tirpale suyrantys palaikai) ar net žmogaus kompostavimas, kurie užsienyje jau bandomi kaip dar tvaresnės alternatyvos. Tačiau ir dabar kremavimas yra didelis žingsnis į priekį kuriant tvaresnę laidojimo kultūrą.
Kremavimas prisideda prie tvaresnės ateities
Kremavimas, kaip ekologiško laidojimo dalis, akivaizdžiai prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo. Mažesnis poveikis gamtai, racionalesnis išteklių naudojimas ir besikeičiantis požiūris į mirties ritualus rodo, kad net ir atsisveikindami su artimaisiais galime priimti sprendimus, naudingus planetai. Žvelgiant į ateitį, ši tendencija tik stiprės – tvarus atsisveikinimas tampa naujuoju standartu, o kremavimas jau šiandien yra svarbi šių pokyčių dalis. Savo artimuosius galime pagerbti ne tik su meile ir pagarba, bet ir atsakingai žvelgdami į pasaulį, kurį paliksime būsimoms kartoms.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl kremavimas laikomas ekologišku laidojimo būdu?
Kremavimas sumažina neigiamą poveikį aplinkai, palyginti su įprastu laidojimu. Visų pirma, nereikia papildomo žemės ploto kapavietei – tai aktualu tausojant žemės išteklius. Taip pat išvengiama cheminių balzamavimo medžiagų naudojimo ir galimos taršos jomis. Kremuojant sunaudojama mažiau fizinių išteklių (medienos karstui, metalo, akmens paminklui). Nors kremavimas sukuria CO₂ emisijų, šiuolaikinės technologijos leidžia jas kontroliuoti ir filtruoti kenksmingus dūmuose esančius elementus. Be to, energijos perdirbimo praktikos (pvz., panaudoti krematoriumo šilumai patalpoms šildyti) dar labiau didina proceso tvarumą. Dėl šių priežasčių kremavimas laikomas vienu ekologiškiausių šiuo metu plačiai prieinamų laidojimo būdų pasaulyje.
Kokia yra kremavimo kaina Lietuvoje?
Kremavimo kaina Lietuvoje siekia maždaug 350–400 eurų, priklausomai nuo paslaugų teikėjo. Ši kaina paprastai apima kūno paruošimą ir sudeginimą bei pelenų sudėjimą į paprastą urną. Lyginant su tradicinėmis laidotuvėmis, kremavimo paslauga neretai būna net pigesnė, nes nereikia pirkti brangaus karsto, mokėti už kapo kasimą, didelį paminklą ir kt. Žinoma, galutinė suma priklauso nuo papildomų pageidavimų: jei nuomojama šarvojimo salė atsisveikinimui, jei pasirenkama prabangi urna ar kolumbariumo niša – bendros išlaidos gali didėti. Vis dėlto kremacijos paslaugos kaina išlieka gana nedidelė dalis visų laidotuvių išlaidų, todėl tai prieinamas sprendimas daugumai šeimų.
Ar kremuojant galima surengti tradicinę atsisveikinimo ceremoniją?
Taip, atsisveikinimo ceremonija gali būti rengiama tiek prieš kremavimą, tiek po jo. Dauguma laidojimo namų suteikia galimybę šarvoti velionį įprastai prieš kremaciją – tą pačią ar kitą dieną po mirties, kaip ir tradicinėse laidotuvėse. Artimieji gali atvykti į šarvojimo salę, atsisveikinti, suorganizuoti religines apeigas ar pagerbti mirusįjį pagal pageidavimą. Po atsisveikinimo kūnas išvežamas kremuoti. Alternatyvus variantas – kremuoti kūną nedelsiant, o atsisveikinimo ceremoniją surengti jau su urna. Tokiu atveju urną galima pastatyti kapinių kolumbariumo salėje, bažnyčioje ar kitoje pagarbaus atsisveikinimo vietoje, kur atliekamas atsisveikinimo ritualas. Laidojimo paslaugos yra lanksčios – jos užtikrina, kad visi tradiciniai elementai (pvz., gedulingos mišios, atsisveikinimo žodžiai, muzikos atlikimas) galėtų vykti nepaisant to, kad galutinis laidojimo būdas yra kremavimas. Svarbu žinoti, kad kremavimas nekeičia pagarbos velioniui – jis tiesiog suteikia daugiau lankstumo organizuojant ceremoniją (pvz., galima atidėti urnos laidojimą patogesniam laikui, jei laukiama iš užsienio atvykstančių artimųjų ir pan.).
Kur laikomi kremuoti palaikai ir ar būtina juos laidoti kapinėse?
Kremuotų palaikų pelenai paprastai sudedami į urną. Toliau yra keli pasirinkimai.
- Kapinės – tradicinė vieta palaidojimui: urną galima palaidoti šeimos kapavietėje (šalia kitų artimųjų kapų) arba specialiai tam skirtoje mažoje urnų kapavietėje. Kadangi urna užima nedaug vietos, vienoje įprasto dydžio kapo duobėje galima palaidoti net kelias urnas, taigi šeimos nariai gali būti palaidoti drauge.
- Kitas variantas – kolumbariumas, t.y. specialus statinys su nišomis urnoms. Daugelis naujų kapinių ar laidojimo namų Lietuvoje siūlo kolumbariumų nišas; ten urna saugiai laikoma užmūrytoje ar uždaromoje nišoje su užrašu. Kolumbariumas taupo vietą ir leidžia aplankyti urną patalpintą virš žemės.
Pagal Lietuvos įstatymus, draudžiama pelenus išbarstyti atviroje gamtoje ar laikyti namuose (oficialiai urną laikyti galima tik kapinėse kolumbariume arba užkastą žemėje). Visgi jei žmogus pageidavo jo pelenus išbarstyti, artimieji gali tai atlikti užsienyje arba laukti galimų įstatymų pokyčių – kaip minėta, dauguma gyventojų pritartų tokiai galimybei. Taip pat egzistuoja suyrančios urnos, kurias užkasus sodinamas medis – formaliai tai vyksta kapavietėje, tačiau sukuriamas gyvas atminimas.
Apibendrinant: kremuoti palaikai gali būti saugomi kapinėse (po žeme arba kolumbariume), o artimiesiems suteikiama ramybė, kad velionio atminimas įamžintas tinkamoje vietoje, kartu tausojant aplinką ir žemės išteklius.