Archeologiniai tyrinėjimai yra nuolatinis procesas, kuris rezultatus gali duoti ir po kelių metų. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo padaryta reikšmingų archeologinių atradimų, kurie suteikia naujų žinių apie mūsų šalies istoriją ir praeities civilizacijas.
Atradimai Verkių dvaro sodybos teritorijoje
2024 m. pavasarį archeologai pratęsė archeologinius tyrimus Verkių dvaro sodybos teritorijoje, anksčiau čia buvo atrastas senovinis kapinynas dar 2008 m., siekiant detaliau nustatyti kapinyno ribas ir datas, kasinėjimai buvo pratęsti. Darbus užsakė Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija. Šiuose kapinynuose buvo rasti griautiniai kapai su išskirtinėmis ir gausiomis įkapėmis, kurios buvo būdingos XIII a. II pusės – XIV a. pradžios laikotarpiui: moteriškas galvos vainikėlis, kaklo vėrinys, apyrankės, žiedai. Siekiant išsaugoti ne tik radinius, bet ir pačią įkapę, buvo atlikti kapo konservavimo bei kapo iškėlimo darbai. Radiniai perduoti į Lietuvos nacionalinį muziejų.
Radvilų rūmų fragmentų atradimai Vilniuje
2018 metais Vilniaus centre atrasti dar netyrinėti Radvilų rūmų, stovėjusių XVII amžiaus pradžioje, fragmentai. Archeologiniai tyrimai buvo užsakyti, norint toje teritorijoje vystyti nekilnojamo turto projektą. Šioje vietoje buvo aptikta itin daug archeologinių radinių: keramikinių indų šukių, stalo įrankių, molinių pypkių, monetų, kokių fragmentų. Visgi pačiu vertingiausiu atradimu laikomi rūmų fragmentai – pirmo aukšto patalpų plytų grindys, buvusių sienų pamatų ir kolonų fragmentai, dvi krosnys. Taip pat aptikta archeologinių radinių, siejamų su rūmų gyvenimu ir kasdienybe. Šie radiniai padeda geriau suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas Radvilų rūmuose ir kokį prabangos lygį buvo pasiekusi giminė. Tai svarbu ne tik Lietuvos istorijos, bet ir viso regiono renesanso kultūros studijoms.
2015 m. tūkstančių metų senumo kapas Klaipėdos rajone
Netoli Gargždų, vykdant žvalgomuosius tyrimus prieš pradedant dujotiekio tiesimo darbus, netikėtai buvo aptiktas stulbinantis radinys – apie 2,5 tūkst. metų senumo pilkapio dugne rasta beveik nepažeista urna su sudegintais mirusiojo palaikais.
Tai ypatingai retas atvejis, kai rastas nežinomas pilkapis Vakarų Lietuvoje. Mokslininkų spėjimu atskirame pilkapyje, kur rasta didesnė nei tuo metu įprasta beveik pusės metro aukščio urna, buvo palaidotas ypatingą reikšmę bendruomenei turėjęs asmuo.
Archeologijos lobynai vis dar po žeme
Tai tik keli pavyzdžiai, liudijantys, jog Lietuvos žemės gelmėse glūdi dar daug neatrasto istorinio paveldo. Archeologiniai tyrinėjimai atliekami metai iš metų net ir tose pačiose vietose. Pavyzdžiui archeologijos Meka vadinama Kernavė bei jos apylinkės tyrinėjamos jau daugiau nei 40 metų ir vis randamos senovės gyventojų buities daiktų liekanos. Kernavės archeologinė vietovė įtraukta ir į UNESCO pasaulio paveldą.
Tiesa, vis sparčiau įsibėgėjant urbanizacijai, statyboms, restauracijoms, magistralinių kelių ar komunikacijų tiesimui, įstatymų numatyta tvarka atliekami archeologiniai žvalgymai, kurie leidžia aptikti ir netikėtų archeologinių radinių ar lobių, kurie stebina