Karkasiniai namai Lietuvoje sparčiai populiarėja dėl greitos statybos ir ekonomiškumo. Visgi planuojant tokio namo statybas, vienas dažniausių klausimų – karkasinio namo kaina. Kiek iš tikrųjų kainuoja karkasinis namas ir nuo ko priklauso galutinė sąmata? Šiame straipsnyje aptarsime 9 pagrindinius statybos žingsnius nuo pirminio projekto iki įsikėlimo, kurie lemia karkasinio namo biudžetą. Sužinosite, kaip kiekviename etape priimami sprendimai gali padidinti arba sumažinti bendrą statybos kainą, ir gausite patarimų, kaip optimaliai planuoti išlaidas.
Trumpai apie karkasinių namų kainą: Karkasinio namo statybos kaina nėra fiksuota – ją sudaro daugybė dedamųjų. Namo dydis, projektas, medžiagų kokybė, energetinė klasė, apdailos lygis ir net statybos sezoniškumas gali ženkliai paveikti biudžetą. Pavyzdžiui, A++ energetinės klasės namui reikės storesnės izoliacijos ir kokybiškesnių langų, todėl tokio karkasinio namo kaina bus didesnė nei kuklesnio standartinio namo. Toliau panagrinėsime kiekvieną žingsnį detaliau.
1. Projektavimas ir planavimas
Kiekvieno namo statyba prasideda nuo idėjos ir gero projekto. Projektavimo etape priimami esminiai sprendimai, kurie vėliau lems tiek statybos eigą, tiek kainą. Karkasinio namo projektavimas apima architektūrinius brėžinius, konstrukcinius skaičiavimus ir sąmatos sudarymą. Šiame žingsnyje nusprendžiate namo dydį (bendrą plotą, aukštų skaičių), kambarių išdėstymą, stogo tipą, fasado architektūrą. Kuo karkasinis namas didesnis ir sudėtingesnis (pvz., daugiau kambarių, sudėtinga stogo forma, nestandartiniai sprendimai), tuo jo kaina bus aukštesnė. Paprastesnis kvadrato ar stačiakampio formos namo planas paprastai kainuos mažiau nei tokio pat ploto namas su daugeliu laužtų kampų ar arkų.
Labai svarbu šiame etape iš anksto suplanuoti biudžetą. Kartu su architektu ar sąmatininku sudaroma preliminari darbų ir medžiagų sąmata. Rekomenduojama įtraukti apie 10–15% rezervą nenumatytoms išlaidoms – tai padės išvengti nemalonių staigmenų vėliau. Nors projekto parengimas ir profesionalaus architekto paslaugos pačios kainuoja (paprastai projektavimo kaina sudaro nedidelę dalį bendro biudžeto), tačiau tai investicija, kuri atsiperka: gerai parengtas projektas padeda tiksliai apskaičiuoti būsimas išlaidas ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų ar pakeitimų statybų metu. Taip pat projektavimo metu svarbu suplanuoti energinę namo klasę (A+, A++), nes tai nulems tam tikrus sprendinius (sienų storis, šiltinimo medžiagos, šildymo sistema) ir atitinkamai biudžetą.
2. Statybos leidimų gavimas
Turint parengtą projektą, kitas žingsnis – gauti statybos leidimą (jei jis reikalingas). Lietuvoje gyvenamojo namo statybai paprastai būtinas statybą leidžiantis dokumentas, ypač jei namas didesnis nei 80 kv. m arba statoma mieste/miestelyje. Statybos leidimų etapas biudžetą veikia netiesiogiai, tačiau jo neįvertinus galima patirti papildomų išlaidų. Pirmiausia, pats leidimo gavimas gali kainuoti: reikės apmokėti projekto ekspertizę, įvairias derinimo paslaugas, kartais – įmokas už savivaldybės išduodamą leidimą. Šios išlaidos lyginant su visa statybos sąmata nėra didelės (dažniausiai keliasdešimt ar keli šimtai eurų), tačiau privalomos.
Didesnę riziką kelia laikas, sugaištamas leidimams. Jei leidimo gavimas užsitęs ilgiau nei planuota, gali tekti statybos pradžią nukelti nepalankiam sezonui (pvz., žiemai) – tuomet kai kurie darbai (žemės kasimas, betonavimas) pabrangs arba taps neįmanomi, prailgės bendras statybos terminas. Ilgesnė statyba paprastai reiškia ir didesnes išlaidas (pavyzdžiui, ilgiau mokami atlyginimai darbų vadovams, saugoma technika, brangsta medžiagos). Todėl patartina iš anksto pasirūpinti leidimais: pasidomėti vietos savivaldybės reikalavimais, parengti visus dokumentus ir projekto derinimus dar žiemą ar ankstyvą pavasarį, kad gavus leidimą būtų galima iškart kibti į darbus tinkamu metų laiku. Taip išvengsite prastovų, baudų (jei kas nors būtų padaryta be leidimo) ir nenumatytų sąnaudų.
3. Sklypo paruošimas ir pamatų įrengimas
Prieš pradedant statyti sienas, reikia paruošti sklypą ir įrengti patikimus pamatus. Sklypo paruošimo darbai apima statybvietės nužymėjimą pagal projektą, reljefo išlyginimą, augalinio sluoksnio nuėmimą toje vietoje, kur stovės namas, taip pat privažiavimo keliuko įrengimą sunkiajai technikai, jei jo nėra. Nors šie darbai ne visada pastebimi galutiniame rezultate, jie gali sudaryti nemažą išlaidų dalį – ypač jei sklypas nelygus, apaugęs medžiais (reikės pjauti, rauti kelmus) ar prastas privažiavimas. Protingai sutaupyti galima, pavyzdžiui, panaudojant tą patį nukastą gruntą sklypo išlyginimui, užuot vežus jį lauk ir samdžius techniką atskirai naujam gruntui atvežti.
Pamatai – namo pagrindas, nuo kurio priklausys konstrukcijos stabilumas. Karkasinis namas yra lengvesnis už mūrinį, todėl jam nebūtina lieti ypač masyvių pamatų. Tačiau pamatai turi būti parinkti atsižvelgiant į grunto tyrimus ir namo projektą. Dažniausiai naudojami keli tipai: juostiniai pamatai (gelžbetonio juosta po nešančiomis sienomis), plokštuminiai (monolitinė plokštė) arba poliniai pamatai (gręžtiniai poliai su rostverku). Plokštuminiai pamatai kainuos brangiau už juostinius, bet kartu atstoja grindų pagrindą, o poliniai gali sutaupyti betono, bet reikalauja kokybiško rostverko ir geros izoliacijos. Šio etapo kainai didelę įtaką turi grunto sąlygos: jei sklype aukštai gruntiniai vandenys ar silpnas gruntas, reikės gilesnių ir stipresnių pamatų, vadinasi, išlaidos augs.
Pamatų įrengimo darbai paprastai sudaro reikšmingą dalį viso biudžeto – skaičiuojama, kad pamatai gali “suvalgyti” apie dešimtadalį ar daugiau bendrų statybos išlaidų. Norint neviršyti sąmatos, svarbu nepradėti statybų neturint pakankamai lėšų pamatus pilnai įrengti. Jokia prasme neapsimoka taupyti kokybės sąskaita šiame žingsnyje: nekokybiški ar per silpni pamatai vėliau gali sukelti sienų trūkimus ir kitas problemas, kurių taisymas kainuos kelis kartus brangiau. Vis dėlto, optimizuoti kaštus galima pasirinkus tinkamiausią pamatų tipą konkrečiam projektui ir grunto sąlygoms bei pasamdžius patyrusius meistrus, kurie darbus atliks greitai ir teisingai (tai sumažins medžiagų sąnaudas ir klaidų riziką).
4. Karkaso statyba (sienos ir perdangos)
Karkaso surinkimas – centrinis karkasinio namo statybos etapas. Šiame žingsnyje iš medinio tašo ar lentų konstruojamos namo sienos, pertvaros, perdangos ir stogo konstrukcija. Karkasas yra laikančioji namo konstrukcija, todėl nuo jo kokybės priklauso viso pastato ilgaamžiškumas. Renkantis medieną karkasui svarbu naudoti gerai išdžiovintą ir impregnuotą medieną. Nors kokybiška kalibruota mediena kainuoja brangiau, ji užtikrina, kad laikui bėgant konstrukcija nesikraipys, mediena nesusisuks ir neišdarkys apdailos. Taupyti naudojant prastos kokybės, drėgną medieną būtų klaida – toks karkasas gali „vaikščioti“, atsirasti plyšių sienose, prireiks papildomų remontų.
Karkaso statybos darbai apima medinių elementų supjaustymą pagal brėžinius, montavimą statybvietėje, sutvirtinimą metaliniais tvirtinimo elementais. Priklausomai nuo pasirinktos technologijos, karkasas gali būti renkamas vietoje (lentų ir tašų karkasas surenkamas statybų aikštelėje) arba naudojamos skydinės konstrukcijos (gamykloje pagaminti skydai su apšiltinimu atvežami ir sumontuojami per kelias dienas). Skydinis namas leidžia sutaupyti laiko ir darbo sąnaudų vietoje, kas gali sumažinti kainą, tačiau gamykliškai paruošti skydai patys kainuoja papildomai. Tuo tarpu rankomis vietoje statomas karkasas reikalauja daugiau darbo valandų, tad jei samdomi meistrai – didesni darbo užmokesčio kaštai. Sprendimas: jei siekiate mažesnių išlaidų, galima rinktis nesudėtingos formos namą ir karkasą statyti be nereikalingų architektūrinių elementų (erkeryų, sudėtingų kampų). Kuo paprastesnė konstrukcija, tuo mažiau darbo ir atliekų, vadinasi, mažesnė sąmata.
Nors pats medinis karkasas nėra brangiausia namo dalis (skaičiuojama, kad sienų ir stogo konstrukcijos kaina gali sudaryti apie 15–20% visos namo statybų kainos), tačiau klaidos čia gali brangiai kainuoti vėliau. Todėl verta samdyti patyrusius karkaso meistrus. Gerai sumontuotos sienos bus lygios, teisingai sukonstruotos angos langams ir durims – tai palengvins visus tolesnius darbus (šiltinimą, apdailą) ir padės išvengti papildomų išlaidų taisant netikslumus.
5. Stogo dengimas
Užbaigus sienų karkasą, pradedami stogo įrengimo darbai. Stogas – ne tik namo apsauga nuo lietaus ir sniego, bet ir svarbi biudžeto dalis. Nuo stogo sprendimų priklauso nemaža išlaidų suma. Pirmiausia, stogo forma: paprastas dvišlaitis arba vienšlaitis stogas kainuos pigiau (mažiau sudėtingų mazgų, mažiau atliekų), o sudėtingos konfigūracijos (pvz., keturšlaitis, su daugeliu laužtų šlaitų, mansardomis, stoglangiais) – brangiau dėl didesnių darbų sąnaudų ir sudėtingesnio medžiagų pjovimo. Tad jei biudžetas ribotas, verta rinktis kuo paprastesnę stogo konstrukciją.
Antra, svarbu tinkamai pasirinkti stogo dangą. Karkasiniams namams tinka įvairios stogo dangos: bituminės čerpės (lanksti danga), plieninė skarda (profiliuota arba čerpinio profilio), keramikinės arba betoninės čerpės, netgi šiaudinis stogas – pasirinkimas platus. Ekonomiškiausios dažnai būna bituminės dangos ir paprasta trapecinė skarda, tuo tarpu keraminės čerpės ar varinis skardos stogas – prabangūs variantai. Kainų skirtumas gali būti keliagubas. Pvz., paprasta skardinė danga ne tik pigesnė, bet ir lengvesnė – tai leidžia sutaupyti ir ant stogo konstrukcijos (nereikia itin masyvių gegnių). Vis dėlto, renkantis stogo dangą reikia atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į ilgaamžiškumą bei priežiūrą: gali būti, kad verta investuoti šiek tiek daugiau į patvaresnę dangą, kad per kelis dešimtmečius nereikėtų jos keisti.
Stogo įrengimo etape taip pat į kainą įeina stogo šiltinimas ir hidroizoliacija. Jei mansardoje planuojamos gyvenamos patalpos, reikės storos šilumos izoliacijos medžiagų (mineralinė vata, putų poliuretanas ar pan.), difuzinės plėvelės, garo izoliacijos – visa tai papildomi kaštai, bet būtini norint pasiekti gerą energinę klasę ir komfortą. Apibendrinant, stogo etapas yra vienas brangesnių: jis gali sudaryti reikšmingą biudžeto dalį. Protingai pasirinkę stogo formą ir dangą, galite sumažinti išlaidas, tačiau jokiu būdu netaupykite darbų kokybės ir izoliacijos sąskaita, nes prastas stogas vėliau pridarys didelių nuostolių (šalčio tiltai, drėgmės prasiskverbimas).
6. Langų ir durų montavimas
Kai namo „dėžutė“ (sienos ir stogas) pastatyta, laikas montuoti langus ir duris. Šis etapas namą paverčia sandariu ir paruošia jį vidaus darbams, be to, langai bei išorinės durys ženkliai prisideda prie galutinio biudžeto. Langų ir durų kainos rinkoje labai įvairios – tai priklauso nuo gamintojo, medžiagų ir techninių parametrų. Langai gali būti plastikiniai (PVC), mediniai arba aliuminio. Dažnai ekonomiškiausias variantas – plastikinių langų paketai, tačiau šiuolaikiniai mediniai langai pasižymi geresne estetika ir ilgaamžiškumu (ir yra brangesni). Taip pat svarbus langų stiklo paketų parametras: dvisluoksnis ar trisluoksnis stiklo paketas, selektyvinė danga, argono dujos tarp stiklų – visi šie dalykai gerina energinio efektyvumo rodiklius, bet didina kainą. Karkasinio namo kaina didės, jei nuspręsite investuoti į A++ klasei būtinus langus (trijų stiklų, šilti rėmai), tačiau tai atsipirks mažesnėmis šildymo sąskaitomis ateityje.
Durys taip pat skirstomos į paprastesnes (pvz., skardinės su putplasčio užpildu – pigesnės) ir aukštesnės klasės šarvuotas ar medines lauko duris su gera šilumine izoliacija (brangesnės). Be to, statant namą neapsieinama ir be vidinių durų – jų montavimas vyksta vėliau, jau po vidaus apdailos, bet biudžete taip pat reikėtų numatyti lėšų (vidaus durų kainos svyruoja nuo visai pigių iki labai prabangių, priklausomai nuo medžiagos ir dizaino).
Montuojant langus ir duris svarbu darbų kokybė. Net ir geriausi langai praras savo savybes, jei bus neteisingai sumontuoti – liks plyšiai, per kuriuos šaltis skverbsis vidun, arba išsikraipys konstrukcija. Todėl verta samdyti profesionalius montuotojus, naudojančius sandarinimo juostas, putas pagal technologijas. Nors tai šiek tiek padidina darbų kainą, tačiau užtikrina, kad investicija į langus ir duris tarnaus maksimaliai, o namas bus sandarus. Apibendrinus, langų ir durų etapas gali sudaryti nemažą biudžeto dalį, ypač jei namas didelis ir su didelėmis vitrinomis, tad planuodami sąmatą būtinai įsivertinkite šias išlaidas realistiškai.
7. Inžinerinių sistemų įrengimas
Šiame statybų etape rūpinamasi tuo, kas namui suteiks gyvybę – tai inžinerinės sistemos: vandentiekis, nuotekos, elektros instaliacija, šildymas, vėdinimas ir kitos komunikacijos. Inžineriniai tinklai dažnai slepiami konstrukcijose (vamzdžiai vedžiojami grindyse, sienose, laidai – sienose ir lubose), todėl juos pradėti diegti reikia dar prieš uždengiant sienas apdaila. Karkasiniame name patogu tai, kad konstrukcijose yra ertmių komunikacijoms, tačiau kruopštaus planavimo čia tikrai reikia.
Vandentiekio ir nuotekų sistema
Reikės išvedžioti vamzdynus nuo įvado (gręžinio ar miesto tinklo) iki visų prietaisų: kriauklės, dušo, tualeto ir pan.. Medžiagos, tokioa kaip plastikiniai vamzdžiai, jungiamosios dalys nėra brangiausia dalis, tačiau santechnikų darbas ir santechniniai prietaisai, kaip katilas, boileris, unitazai ir maišytuvai, sudaro reikšmingą sumą. Kuo daugiau sanitarinių mazgų name (pvz., keli vonios kambariai, papildomas WC, virtuvė, katilinė), tuo didesnės išlaidos šiai daliai.
Elektros instaliacija
Reikės kabelių, elektros skydo, automatinių jungiklių, rozečių, jungiklių, šviestuvų – visa tai atrodo smulkmenos, bet didesniame name susidaro šimtai metrų kabelio ir dešimtys komponentų. Jei planuojate „išmanaus namo“ sistemą, sąnaudos dar labiau padidės (reikalingi specialūs valdikliai, papildoma įranga). Elektros instaliacijos kaina taip pat priklauso nuo namo ploto ir pageidaujamų elektros taškų kiekio – taupant nebūtina kiekviename kampe daryti po rozetę, tačiau svarbu nepagailėti lizdų ten, kur tikrai reikės, pavyzdžiui virtuvėje bei darbo vietose. Visus elektros darbus privalo atlikti kvalifikuotas elektrikas – tai užtikrina saugumą. Elektriko darbas, beje, kainuoja, bet saviveikla čia netinka.
Šildymo ir vėdinimo sistema
Karkasiniame name galima įsirengti įvairias šildymo sistemas – nuo paprasčiausių elektrinių radiatorių (mažiausios pradinės investicijos, bet brangu eksploatuoti) iki šilumos siurblio oras-vanduo ar geoterminio( brangesnė įranga, bet pigesnis šildymas ilgainiui) ar dujinio katilo, jei yra dujų įvadas. Taip pat populiarus sprendimas – grindinis šildymas, kuris suteikia komfortą, bet jo įrengimas kiek didina kainą (daug vamzdelių, kolektoriai, betono sluoksnis viršuje). Moderniam energiškai efektyviam namui labai svarbi ir vėdinimo sistema su rekuperacija (mechaninis vėdinimas, kuris grąžina šilumą iš išeinančio oro). Rekuperatoriaus ir ortakių įrengimo kaina gali atrodyti nemaža, bet be jo A+ ar A++ klasės name bus prasta oro kokybė. Tad šiame etape teks subalansuoti norus su galimybėmis: galima sutaupyti renkantis paprastesnę šildymo įrangą, bet svarbu neperlenkti – netaupant ten, kur vėliau eksploataciniai kaštai „suvalgys“ sutaupymą, pavyzdžiui, per pigus šildymas gali reikšti dideles sąskaitas kas mėnesį.
Inžinerinių sistemų
Inžinerinių sistemų darbams rekomenduojama gauti sąmatą iš specialistų dar projektavimo metu. Taip aiškiai matysite, kiek atsieis šis etapas. Nereta situacija, kad neįvertinus tinkamai komunikacijų kainos, vėliau pritrūksta biudžeto pilnai įsirengti šildymą ar vėdinimą – namas pastatytas, bet juo naudotis negalite. Venkite šios klaidos: planuokite, lyginkite kelių rangovų pasiūlymus ir įtraukite į biudžetą ne tik medžiagų, bet ir darbų kainą. Į šį etapą taip pat įeina prisijungimas prie tinklų: jei reikia prisijungti prie miesto vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklų – gali tekti sumokėti įvadų įrengimo, prisijungimo mokesčius. Šie kaštai priklauso nuo vietovės – kartais įskaičiuojami perkant sklypą naujame kvartale, o kartais tenka mokėti atskirai nemažas sumas. Apibendrinus, inžinerinės sistemos – tai sritis, kurioje kainos gali smarkiai svyruoti, tačiau ji kritiškai svarbi patogiam gyvenimui, todėl planuokite atsakingai.
8. Apdailos darbai (vidaus ir išorės)
Apdaila – tai etapas, kuriame namas įgauna estetinį vaizdą tiek išorėje, tiek viduje. Apdailos darbams dažnai tenka didžiausia biudžeto dalis, nes čia susideda daugybė smulkių ir stambių darbų, medžiagų pasirinkimai, o kainų diapazonas itin platus. Šį etapą galima suskirstyti į dvi dalis: išorės apdaila ir vidaus apdaila.
Išorės apdaila
Karkasinio namo sienos iš lauko pusės dažniausiai apšiltinamos (jei dar neapšiltintos iš vidaus) ir padengiamos pasirinkta apdailos medžiaga. Populiarūs fasado apdailos variantai: dekoratyvinis tinkas ant termoizoliacinių plokščių, medinės dailylentės, fibrocementinės dailylentės, klinkerio plytelės ar ventiliuojami fasadai su dailylentėmis. Kiekvieno varianto kaina skiriasi. Dekoratyvinis tinkas su putplasčio arba akmens vatos šiltinimo sluoksniu po juo yra vienas pigesnių ir plačiai naudojamų sprendimų. Medinė dailylentė suteikia namui jaukumo, bet reikalauja priežiūros kas kelis metus perdažyti, kainuoja panašiai arba šiek tiek brangiau už tinką, ypač jei pasirenkama kokybiška mediena. Klinkerio plytelės ar tikras plytų mūras – jau brangesnis malonumas, kuris gali ženkliai pakelti sąmatą, tačiau namo išvaizda bus solidi, o ilgaamžiškumas didelis. Ventiliuojami fasadai su specialiomis plokštėmis ar kitomis medžiagomis – kainos atžvilgiu priklauso nuo medžiagos (pvz., HPL plokštės, keraminės plokštės gali kainuoti brangiai tiek pačios, tiek jų įrengimas). Rinkdamiesi fasado apdailą, atkreipkite dėmesį ne tik į medžiagos kainą, bet ir į darbų kainą: sudėtingesni apdailos sprendimai gali reikalauti daugiau darbo valandų, pastolių nuomos laiko ir pan. Fasado apdailos darbai geriausiai atliekami šiltesniu metų laiku ir užbaigiami, kol neįsikėlėte – vėliau tai daryti bus tiesiog nepatogu, be to, norėsite, kad namas būtų pilnai baigtas.
Vidaus apdaila
Čia slypi labai didelė biudžeto dalis, nes vidaus įrengimas apima daug skirtingų darbų: sienų ir lubų apdaila, grindų įrengimas, plytelės, santechnika, dažymas, baldai ir t.t. Kiekviename iš šių žingsnelių galima rinktis ekonominį arba prabangų variantą. Pavyzdžiui, sienoms galite rinktis dažymą (pigesnis variantas) arba brangius tapetus, dekoratyvinius plokščių sprendimus; grindims – laminatą (nebrangu) arba natūralų parketą, akmens masės plyteles (gerokai brangiau). Vonios kambaryje paprasta keraminių plytelių kolekcija gali kainuoti kelis kartus pigiau nei dizainerių plytelės ar natūralus akmuo. Taigi viduje yra kur pataupyti, jei biudžetas spaudžia: protingai derinant vidutinės kainos medžiagas, galima sukurti gražų interjerą neišlaidaujant prabangos prekėms.
Reikia nepamiršti, kad vidaus apdailos darbų kaina – tai ne tik medžiagos, bet ir darbas. Dažymo, glaistymo, plytelių klijavimo, grindų klojimo darbai reikalauja meistrų laiko, o kvalifikuoti apdailininkai turi savo įkainius. Galima dalį darbų atlikti ir savomis jėgomis (jei turite įgūdžių): pavyzdžiui, nesudėtingus dažymo darbus ar grindų laminato klojimą. Taip sutaupysite darbo sąnaudas. Visgi sudėtingesnius darbus (plytelių klojimas, elektros prietaisų pajungimas, santechnikos prietaisų montavimas) geriau patikėti specialistams – nekokybiškai atlikta apdaila vėliau gali kainuoti dvigubai (taisant).
Kadangi apdailos etape išlaidų kontrolė sunkiausia (daug pagundų išleisti daugiau geresniam dizainui ar medžiagoms), patariama dar priešjį pradedant turėti aiškų įrengimo planą ir sąmatą. Nuspręskite, kokio lygio apdailos norite: dalinė apdaila (pvz., išvedžiotos komunikacijos, tinkuotos sienos, bet be plytelių, dažymo ir be baldų) ar pilna apdaila iki rakto (viskas įrengta, belieka atsinešti baldus). Nuo to labai priklausys kaina. Svarbu ir balansas – galbūt verta daugiau investuoti į tai, ko vėliau nepakeisite (pvz., grindų kokybę, elektros instaliaciją), o pataupyti ties dalykais, kuriuos nesunku atnaujinti ateityje (šviestuvai, dažų spalva, dekoro elementai). Apibendrinant, apdailos darbai – tai tas etapas, kuriame kaina gali labai išaugti, tačiau jis visiškai jūsų kontroliuojamas pagal norus ir galimybes. Sudarius aiškų planą ir jo laikantis, galima įgyvendinti savo svajonių interjerą ir eksterjerą neperžengiant numatyto biudžeto.
9. Gerbūvio darbai ir įsikėlimas
Paskutinis žingsnis link pilno namo užbaigimo – gerbūvio sutvarkymas ir įkurtuvių pasiruošimas. Gerbūvio darbai dažnai pamirštami planuojant biudžetą, bet jie būtini, kad namas būtų pilnai funkcionalus ir patogus. Į gerbūvį įeina sklypo sutvarkymas aplink namą: trinkelių ar takų įrengimas, įvažiavimo į garažą ar kiemą danga, terasos įrengimas, vejos pasėjimas arba dekoratyvinis apželdinimas, tvoros pastatymas, vartų sumontavimas. Šių darbų kaina priklauso nuo sklypo dydžio ir jūsų pasirinkimų. Galima apsiriboti minimaliu variantu – pavyzdžiui, išlyginti sklypą ir užsėti žolę, įrengti žvyro takelį iki durų. Tai kainuos palyginti nedaug. Tačiau norint gražiai sutvarkyto kiemo su trinkelėmis, alpinariumais, gyvatvore, išlaidos augs. Kartais landšafto projektui ir įgyvendinimui tenka skirti net 5–10% viso namo statybos biudžeto, ypač jei sklypas didelis. Planuodami biudžetą, iš anksto nuspręskite, kokį gerbūvį darysite iškart, o ką galėsite atidėti vėlesniam laikui (galbūt veją ar augalus galima sodinti ir po metų, kai atsigaus finansai).
Be aplinkos sutvarkymo, užbaigiant statybas reikalingi ir namų pridavimo ir užbaigtumo dokumentai – tai oficialios procedūros, kurioms gali prireikti nedidelių papildomų išlaidų (kadastriniai matavimai, energinio naudingumo sertifikatas, namo registracija). Šie formalumai būtini norint teisėtai gyventi name, todėl juos atlikti privaloma, bet jų kainos paprastai žinomos iš anksto ir nėra labai didelės palyginus su bendru biudžetu.
Galiausiai – įsikėlimas į naują namą. Kai namas pilnai įrengtas ir sutvarkytas, belieka atsivežti baldus ir pradėti gyventi. Baldų ir buitinės technikos įsigijimas formaliai nepriskiriamas statybos sąmatai, tačiau būtent šiame etape daugelis supranta, kad išlaidų dar yra: virtuvės baldų komplektas, spintos, lovos, šviestuvai, užuolaidos – visa tai gali pareikalauti nemažos sumos. Tad jei kalbame apie biudžetą nuo projekto iki įkurtuvių, būtų išmintinga dalį lėšų rezervuoti ir įsikūrimo reikmėms. Galite planuoti biudžetą taip, kad bent pagrindiniams baldams ir buitinei technikai liktų lėšų pabaigoje – juk norisi į naujus namus atsikraustyti su visais patogumais.
Karkasinio namo kaina priklauso nuo sprendimų ir pasirinkimų kiekviename etape
Apibendrinant, karkasinio namo statybos kaina susideda iš daugybės etapų ir sprendimų. Kiekvienas iš šių 9 žingsnių – nuo pirminio projekto, leidimų, pamatų, karkaso, stogo, langų, inžinerijos, apdailos iki galutinio aplinkos sutvarkymo – gali lemti, ar neperžengsite planuoto biudžeto. Svarbiausia – kruopštus planavimas ir informacija. Žinodami, kas jūsų laukia kiekviename etape, galėsite protingai paskirstyti išlaidas, numatyti rezervą ir priimti optimalius sprendimus. Tuomet karkasinis namas bus ne tik pastatytas laiku, bet ir jo kaina atitiks jūsų finansines galimybes, o įkurtuvės neapkars dėl netikėtai ištuštėjusios piniginės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kainuoja pastatyti karkasinį namą?
Karkasinio namo statybos kaina priklauso nuo daugybės veiksnių – ploto, aukštų skaičiaus, pasirinktos komplektacijos ir energetinės klasės. Šiuo metu rinkoje vidutinė pilnai įrengto karkasinio namo (nuo pamatų iki raktų) kaina dažniausiai svyruoja maždaug nuo 1000 iki 1500 eurų už kvadratinį metrą standartinės komplektacijos namui. Aukštesnės klasės ar sudėtingesnės architektūros namams kaina gali siekti ir 1800–2000 eur/㎡ ar daugiau. Pavyzdžiui, ~100 m² ploto namo pilnai įrengimas gali kainuoti apie 120–150 tūkst. eurų, o labai energiškai efektyvaus ar prabangaus namo – ir virš 180 tūkst. eurų. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kiek darbų atliksite patys, kokias medžiagas rinksitės, todėl geriausia gauti individualų sąmatos paskaičiavimą.
Ar karkasinis namas pigesnis už mūrinį?
Dažnai manoma, kad karkasinis namas yra žymiai pigesnis už mūrinį. Iš tiesų, esant panašiai komplektacijai ir energinei klasei, karkasinio namo statyba dažniausiai kainuoja šiek tiek pigiau nei mūrinio. Taip yra dėl kelių priežasčių: karkasinis namas lengvesnis – jam reikia mažiau betono pamatams; statybos darbai vyksta greičiau – sutaupoma darbo užmokesčio sąnaudų; nereikia tokių kiekių sunkiosios statybinės medžiagos (blokų, plytų) ir brangaus skiedinio. Skaičiais tai gali sudaryti maždaug 10–15% ekonomijos, lyginant su analogišku mūriniu namu. Vis dėlto, galutinė kaina labai priklauso nuo įrangos ir apdailos: karkasinį namą galite pastatyti pigiau, bet jei į jį sudėsite itin brangias medžiagas, o mūrinį įrengsite minimalistiškai, kainos gali ir susilyginti. Svarbu lyginti panašius variantus – tuomet paprastai karkasas laimi ekonomiškumu. Be to, karkasinio namo nauda – greitesnė statyba, tad greičiau įsikelsite ir mažiau mokėsite už statybos priežiūrą, nuomą kitur gyvenant statybų metu.
Kiek laiko trunka karkasinio namo statyba?
Karkasinio namo statybos trukmė priklauso nuo namo dydžio, projekto sudėtingumo, darbų organizavimo ir oro sąlygų, tačiau bendra tendencija – karkasinį namą pastatyti greičiau nei tradicinį mūrinį. Jei visi procesai gerai suplanuoti, vidutinio dydžio (~120–150 m²) karkasinį namą iki pilnos apdailos galima pastatyti per ~6–9 mėnesius. Pvz., pats karkaso surinkimas ir stogo uždengimas neretai trunka vos kelias savaites, tuomet inžineriniai tinklai ir apdaila užima dar kelis mėnesius. Žinoma, prie šio laiko reikia pridėti projektavimą ir leidimų gavimą (tai gali užtrukti ~2–4 mėnesius ar daugiau, priklausomai nuo savivaldybės ir projekto apimties). Lyginant, mūrinio namo statyba dažnai trunka ilgiau nei metus, kadangi reikia daryti technologines pertraukas (mūrui džiūti, betonui bręsti) ir daugiau darbų yra šlapiuoju būdu. Karkasinėje statyboje daug procesų sausi, galima tęsti darbus žiemą. Taigi, pasirinkus karkasinį namą, nuo statybų pradžios iki įkurtuvių galite tikėtis įsikraustyti per vieną statybinį sezoną, jei viskas sklandžiai, arba per ~1 metus – tai gana greitai palyginus su kitais statybos būdais.